Aš mokysiu prekybą naujienomis

Aš mokysiu prekybą naujienomis

Mokytojas turi kitus uždegti, pats degti ir nebijoti sudegti.

  • Yra daug naudos ir privalumų prekybos Forex.
  • Verslo idėjos, kuriomis galite greitai užsidirbti
  • bhaktistudija.lt - naujienų ir žinių portalas
  • Kas yra dvejetainiai variantai australijoje.
  • Geriausi centrai pagal apžvalgas
  • Sklypai užsidirbti internete: viskas apie prekybą finansų rinkose Jis vis tiek gaus savo pelną komisinių forma.
  • Žydų gimnaziją palikęs Miša Jakobas sudėliojo taškus, kodėl Lietuvos švietimas skęsta bėdose - LRT
  • 💰 Vadovai: Kodėl prekyba Forex: Forex prekybos privalumai

Tokios nuostatos pusšimtį metų laikėsi vienas iš Vilniaus žydų gimnazijos įkūrėjų Miša Jakobas. Praėjusių metų paskutinę dieną jis užvėrė mokyklos duris.

Visam laikui. Vos prasidėjus sausiui, 70 metų matematikos mokytojas ir buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas jau ėjo į naują darbą, neturintį nieko bendra su mokykla.

Bet turintį bendra su žydais ir matematika. Jis — Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius.

Kaip priėmėte tokį sprendimą? Bet jaučiau atsakomybę, supratau, kad tai sudėtingas laikotarpis, juk mokslo metų pradžia, tad susilaikiau. Iš mokyklos išėjau paskutinę praėjusių metų dieną — gruodžio ąją. Vis dėlto man 70 metų, aš jau nebe jaunuolis. Esu nuėjęs nemažą gyvenimo kelią. Būsiu atviras su jumis: pajutau, kad kartais kartoju mintis, suprantu, kad Aš mokysiu prekybą naujienomis jau esu sakęs. Būdamas Aš mokysiu prekybą naujienomis pagalvojau, gal kam nors esu nebeįdomus?

Didžiausi kritikai yra tavo mokiniai, jie atsimena kur kas daugiau nei tu pats. Dar vienas principas, kurio šventai laikausi, — mokytojas yra artistas.

O artistui svarbu laiku nulipti nuo scenos. Aidint aplodismentams. Noriu padėkoti savo vaikams, kurie, matyt, įvertinę, ką visi padarėme man vadovaujant, mane gražiai išlydėjo. Esu jiems labai dėkingas. Neseniai sutikau du savo mokinius. Turėjau nemažai problemų dėl jų, jie ne kartą yra buvę mano kabinete. Vienas iš jų taip nuoširdžiai su manimi pasisveikino ir palinkėjo man sėkmės.

Aš mokysiu prekybą naujienomis

Kitas pribėgo prie manęs — aš niekada iki tol nebuvau matęs jo besišypsančio — padavė man ranką, nusišypsojo. Supratau, kad, nepaisant nieko, esu jam nesvetimas, kad kažką jam palikau. Kokia patarle ar priežodžiu apibūdintumėte dabartinę savo jauseną? Mane sujaudino vieno tėvelio laiškas. Deja, šviesą ten uždegė kitas žmogus. Jūs — pedagogikos ikona. Savo pašnekovų veiduose matydavau lengvą šypsenėlę, jų akys sakė, kad to niekada nebus.

Ir išties. Su mokykla atsisveikinau visai neseniai, o jau dirbu kitur. Nuo sausio pradžios esu Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius. Turėjau keletą pasiūlymų. Bet apsvarstęs nuėjau šiuo keliu.

Žydų gimnaziją palikęs Miša Jakobas sudėliojo taškus, kodėl Lietuvos švietimas skęsta bėdose

Nežinau, kokia iš mano darbo bus nauda, bet aš stengiuosi, nes blogai dirbti aš nemoku. Tai labai rimtas iššūkis. Aš labai myliu Lietuvą, sakau tai be jokio patoso. Ir labai noriu, kad dvi valstybės, kurių istorija susipynusi, kartais panaši, kartais skirtinga, draugautų, kad būtų sulaužyti stereotipai.

Kodėl kadaise rinkotės šį kelią? Vien pagal kūno kalbą, veido išraišką, net aprangą gali nuspėti, kad tas žmogus — mokytojas.

Man teko laimė — mane mokė dar Smetonos laikų pedagogai. Pirmiausia, o tai yra labai svarbu mokytojui, išsiskyriau gera iškalba, nebijojau auditorijos. Studijas baigiau Šiauliuose, mat šis miestas netoli nuo namų, Telšių. Važiuoti į Vilnių metais buvo gana sudėtinga, mat mūsų šeima sunkiai vertėsi. Be to, aš — namų, mamos vaikas, netroškau bėgti toli.

Jaunas žydas atėjo pas įžymų rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą. Bet nesijaudinkite. Aš baigiau Berklio filosofijos fakultetą ir ką tik apsigyniau disertaciją apie Sokrato filosofijos logiką.

Šiandien galiu pasakyti savo mėgstamą frazę — esu dėkingas Dievui ir likimui, kad buvau mokytojas, kad tapau žydų gimnazijos direktoriumi. Visada norėjau padaryti ką nors gera visiems, ką nors gera žydų tautai. Man atrodo, kad man pasisekė. Nesu didvyris, bet džiaugiuosi, kad Vilniaus žydų bendruomenės vaikai turi savo mokyklą, kur gali save realizuoti, sužinoti apie savo tautą, kultūrą, papročius. Mano vaikystėje tokios galimybės buvo ribotos. Gavau tik tai, ką man davė senelis.

Mes visi buvome uždaryti geležiniame narve, o tai buvo skaudu, ypač žinant, kokia turtinga yra žydų kultūra, kiek daug pasauliui ji davė. Žydai, gyvenantys Lietuvoje, taip pat tapo laisvi. Kartais kritikuojame, verkiame, esame kažkuo nepatenkinti, bet nereikia pamiršti, kokie buvome, ką turėjome ir ką dabar įgijome per palyginti neilgą laiką — 30 metų.

Nėsyk nesudvejojote tuomet, kad tokios mokyklos reikia?

Pirmasis kunigas Romoje surengęs ekumenines pamaldas: „Europai reikia naujo krikščionių postūmio“

Jiems laisvė buvo būtinybė. Dalis artimųjų buvo išsiveržę iš Sovietų Sąjungos ir gyveno nebe Lietuvoje. Jie buvo tapę keitimo objektu: kai Sovietų Sąjunga dėl ko nors susitardavo su Amerika, tada sakydavo, kad porciją žydų išleis. Giminės atitrūko nuo mūsų. Manėme, kad taip bus amžiais. Kamavo jausmas, kad niekada daugiau nesusitiksime. Ir štai išaušo diena, kai mums visiems pasakė: jūs — laisvi. Tuomet įvyko stebuklas. Mes nesame penktoji kolona.

Kai kam nepatinka, kai kas nenori, kad mes su lietuviais draugiškai sugyventume. Mes, žydai, nuolat apie tai kalbame. Kalbame, kai atvažiuoja mano seserys, kurių turiu dvi, kalba mano tėvas, kuriam 94 saugiai dienos prekybai ir kurį aš aplankau Izraelyje.

Žydai gyveno smetoninėje, nepriklausomoje Lietuvoje, jie galėjo daryti biznį, turėti savo mokyklas, teatrus. Jie nepamiršo, kas nutiko, kai penkiasdešimčiai metų mus uždarė. Mes visur dalyvavome — ir prie Seimo rūmų ėjome, ir vėliavas kėlėme. Pastaruoju metu norima visus mus prilyginti enkavėdistams, kagėbistams, kalbėti apie neištikimybę Lietuvai. Kuriant mokyklą buvo visokių nuotaikų: ar Aš mokysiu prekybą naujienomis kokių vaikų ateis, ko mes mokysime, kokią kalbą pasirinkti — jidiš ar hebrajų.

Bet svarbiausia, kad aisiais tiek Vilniaus, tiek respublikinė valdžia palaikė mus, sakė, kad būtinai Lietuvoje turi būti žydų mokykla.

Geriausi dvejetainiai variantai, kuriais prekiaujama australijoje, blue-chip atsargos bitcoin

Jie rėmė mus patalpomis, knygomis. Taip pat skaitykite Iš pradžių pas mus rinkosi ir suaugusieji — vakarais jie mokėsi hebrajų kalbos, istorijos. Tuomet buvau pavaduotojas, o direktorius buvo Simas Levinas. Kai pradėjau vadovauti, turėjome dvylika mokinių — pirmokų. Po truputį išaugome iki gimnazijos. Kada duris atvėrėte ir kitiems Vilniaus vaikams?

Aš mokysiu prekybą naujienomis

Greitai išgirsti, kas kur veikia. Mano vektorius — akademinis mokymas, man nerūpi dainos, šokiai, estrada.

Vėliau įsteigus Romos vikariato ekumeninę komisiją, trejus metus buvo jos sekretorius. Kunige, kaip galėtumėte apibendrinti savo ekumeninę patirtį? Dar gimnazijoje subrendo mano ekumenizmo troškimas, labai aktyviai susirašinėjau su vienu protestantu vokiečiu studentu, kuris vėliau tapo kataliku.

Pasakiau tėvams ir vaikams, kad mūsų kelias yra mokslas. Tai sena žydų tradicija. Aš pats gerai mokiausi, žinojau, kad pirmiausia — namų darbai, o tik po to — į lauką. Ilgainiui, po trejų ketverių metų, perėjome prie mokomosios lietuvių kalbos.

Aš mokysiu prekybą naujienomis

Iki tol vaikai mokėsi rusų kalba. Aiškiai supratau: mes juk gyvename Lietuvoje, kad vaikai integruotųsi, kad jiems būtų paprasčiau įstoti į bet kurią aukštąją mokyklą, reikia mokytis lietuviškai. Man pasisekė įtikinti Vilniuje gyvenančių žydų bendruomenę.

Aš mokysiu prekybą naujienomis

Nors aš, augęs mažame dvejetainiai variantai, kurie tikrai moka miestelyje, sulaukiau daug karčių pastabų.

Kai perėjome prie lietuvių kalbos, ir įvyko pokyčių — pamažu pas mus vaikus atvesti pradėjo ir kitų tautybių tėvai.

Čia viena moteriškė neiškenčia ir pareiškia: — Žinote, prieš 20 metų už tokius klausinėjimus ir užsirašinėjimus jus būtų sušaudę! Petras pirmiausiai parodo paveikslėlį iš pragaro, kur smėlėtame paplūdimyje bėgioja nuogos moterys. Vėliau parodo paveikslėlį iš dangaus, kur angelai groja arfomis ir gieda giesmes.

Jie pamatė, kokioje draugiškoje aplinkoje atsidūrė, suprato, kad bet kada gali nueiti pasikalbėti su administracija. Vaikams buvau ir vadovas, ir draugas, ir griežtas, ir teisingas.

Mano mokiniai žinojo pirmaujančių dvejetainių opcionų prekybininkų į ką atsiremti. Dabar gimnazijoje mokosi pusė žydų, pusė — kitų tautų vaikų.

Prekybos indekso parinktys. Dienos Prekybos Indekso Parinktys, Čikagos vertybinių popierių birža

Juolab žydai yra pasiekę gražiausių, reikšmingiausių laimėjimų moksle. Jie stengiasi. Į mūsų mokyklą atėjusių vaikų tėvai yra išsilavinę žmonės, suvokiantys mokslo reikšmę. Man tai labai padėjo siekiant, kad mūsų mokinius lydėtų sėkmė. Todėl mokykla ir pasiekė gerų rezultatų. Ką sakysi, kai vaikas paprašys nupirkti šokolado?

Aš mokysiu prekybą naujienomis

Skradžiai žemės prasmegsi. O jei mokysies, taip nebus. Kiekvieną savaitę elektroniniame dienyne stebėdavau visų vaikų pažangumo rodiklius.

Kviesdavausi, jei pamatydavau bėdą. Ar tai žino tėvai? Ar pats susimąstei, kas vyksta? Kuo aš tau galiu padėti? Tu neturėsi lėšų, o turėsi žmoną, vaikų, kaip maitinsi? Ant tavo pečių guls didžiulė atsakomybė. Mano kabinete buvo laikomasi taisyklės: čia nemeluojama — aš tau nemeluoju, ir tu neturi teisės meluoti man. Sakyk tiesą.

Aš mokysiu prekybą naujienomis

Mano vaike, visada tau padės tėvai, padėsiu aš, ištrauksime iš bet kokios balos. Bet privalai sakyti tiesą.

Galbūt jus domina