Struktūrizuoti produktai su pasirinkimo galimybėmis

Pokalbyje su MarketNews. Kaip Jūs apibūdintumėte šių finansinių produktų paklausą Lietuvoje? Kokios tendencijos vyriauja tarp vietinių investuotojų, ypač finansų krizės metu?

olmp dvejetainių parinkčių apžvalgos

Plakys: Visos investicinės priemonės, siūlomos Lietuvoje, yra santykinai naujos. Daugeliui pradedančiųjų investuotojų struktūrizuotos obligacijos atrodo irgi neįprastai, struktūrizuoti produktai su pasirinkimo galimybėmis, tačiau tik dėl to, kad investavimo kultūra Lietuvoje tik formuojasi.

Struktūrizuotoms obligacijoms teko atsitraukti į šalį todėl, kad kai kurios jų pasiekė neigiamas grąžas dėl susieto turto vertės kritimo. Tai stipriai gąsdino konservatyvius ir kitus investuotojus, o kai investicinis instrumentas ir sunkiau suprantamas - tuomet abejonių kyla dar daugiau.

Spalio Mėn Kartą mažmeninių investicijų pasaulis buvo rami, gana malona vieta, kurioje buvo mažas, išskirtinis patikėtiniai ir turto valdytojai parengė apdairius portfelius savo klientams, kuriems buvo taikomi nuosekliai apibrėžti aukštos kokybės skolos ir nuosavybės instrumentai. Visa tai pakeitė finansinės naujovės ir investuotojų klasės augimas.

Šių produktų paklausa finansų rinkų kritimo ir krizės metu buvo sumažėjusi dėl obligacijų kainų kartu ir investuotų lėšų vertės smukimo. Dalis investuotojų pardavė savo obligacijas, tačiau tik dėl to, kad rinkoje jautėsi nerimas, bei neapibrėžtumas.

Finansų rinkoms įgaunant stabilizacijos požymių, pradėjus kristi indėlių palūkanoms eurais, vis daugiau investuotojų savo santaupas paskiria toms priemonėms, kurios turi daugiau potencialo struktūrizuoti produktai su pasirinkimo galimybėmis investicinę grąžą, bei pasižymi mažesne, nei akcijų fondai rizika. Produktų pasiūla, lyginant su kitų Europos šalių struktūrizuotų produktų rinkomis, yra minimali. Gal tai atspindi produktų paklausą? Kuo išsiskiria pavieniai emitentai?

Struktūrinės pastabos: apibrėžimas, funkcijos ir aprašymas - Investicijas - 2020

Kokio dydžio yra ši rinka ir kiek turi vystymosi potencialo? Plakys: Nesutikčiau su tuo, kad pasiūla yra minimali. Nordea bankas nuo metų pradžios tuomet viešai pradėtos platinti obligacijospasiūlė obligacijų, susietų su įvairiu turtu: akcijomis, žaliavomis, valiutomis, nekilnojamojo turto indeksais. Investuotojams reikia tik išsirinkti, kuri turto klasė labiausiai atspindi investuotojo poreikius.

  • Saugi dvejetainių parinkčių strategija
  • Pelninga investicija yra tema, kuri nepraranda aktualumo.

Papildomai, jei investuotojas pageidauja galima pasiūlyti obligacijų iš antrinės rinkos - tai yra anksčiau išleistų obligacijų už rinkos kainą. Lietuvos investuotojai turi tokias pačias pasirinkimo galimybes kaip ir Nordea Suomija investuotojai, todėl nemanau, kad jie yra nuskriausti.

Jei būtų ypač didelė paklausa, tai galėtų papildomai įtakoti šių produktų atsiradimo dažnumą, tačiau žiūrint bendrai - išleistos obligacijos turėtų tenkinti kiekvieno poreikius.

ĮVadas į struktūrizuotus produktus

Šių taupymo - investavimo priemonių paklausa atsigauna, todėl esant didesniems investavimo srautams - pasiūla nemažės. Lietuvos rinka, kaip ir minėjau, yra labai jauna.

Daugelis lėšų yra skiriama išskirtinai terminuotiems indėliams, o investicinių produktų vis dar bijomasi. Neigiama patirtis, kai trumpalaikės investicijos metais virto ilgalaikėmis - egzistuojančius investuotojus skatina atidžiau rinktis naujus investicinius instrumentus. Kadangi šios obligacijos pasižymi apribota rizika ir suteikia investuotojams pradinio kapitalo garantiją, todėl šios taupymo - investavimo priemonės turi augimo potencialą ateityje. Tai yra ir bus alternatyva ilgalaikiams indėliams, kurių palūkanos pastaruoju metu turi tendenciją kristi.

Plakys: Palengvintų teisingas suvokimas - kas yra struktūrizuota obligacija. Pastebima, kad Lietuvoje investuotojai dažnai linksta į kraštutinumus - arba viskas investuojama į akcijas ar akcijų fondus, arba viskas laikoma terminuotuose indėliuose.

Paramos teikimo verslo pradžiai kaime galimybės

Jei siekiama vien tik spekuliuoti - tokio tipo obligacijos tikrai nėra tinkamiausia priemonė, tačiau investuotojams, trokštantiems saugesnio rezervo savo portfeliuose, apribotos rizikos, bei tikėtina didesnių nei indėlio palūkanų - tikrai verta rinktis obligacijas.

Vėl gi, nereikia maišyti šių obligacijų su platinamomis įprastinėmis vyriausybės ar patikimų bendrovių, kur taikoma fiksuota palūkanų norma, o rizika iš tiesų maža - struktūriuotų obligacijų vertės svyruoja, todėl prireikus parduoti anksčiau laiko - galima patirti tam tikrą nuostolį.

Svarbiausia ryžtis išbandyti struktūrizuotas obligacijas skiriant nedidelę savo santaupų dalį, o po to portfelį papildyti. Kuriems investuotojams labiau tinka struktūrizuotos obligacijos, o kuriems - investiciniai fondai?

Vietinio pasirinkimo sandorio kaina.

Plakys: Daugeliui investuojančių tinka komplektas: struktūrizuotos obligacijos ir investiciniai fondai, tačiau formuojant savo portfelį reiktų pasikonsultuoti su savo investicijų konsultantu. Svarbiausia suvokti, kad rinkdamiesi saugiausią struktūrizuotos obligacijos variantą be papildomos rizikos - investuotojai kartu renkasi ir saugumą, bei mažesnės grąžos tikimybę.

Šios obligacijos tinka tiems, kas yra užsibrėžęs uždirbti nedaug, tačiau su nedidele rizka. Jei obligacija renkamasi su rizikos premija - tikrai fondai ir obligacijos pradeda konkuruot vertinant investicinę grąžą, todėl svarbu atkreipti dėmesį į obligacijos savybes: dalyvavimo koeficientą, susieto turto potencialą, investavimo laikotarpį.

Iš kitos pusės, obligacija su rizikos premija patirtų mažiau nuostolio nei akcijų fondai susieto turto vertės kritimo metu. Šios obligacijos labiau tinka tiems, kas nori uždirbti daugiau, tačiau prisiimti visos rizikos irgi nėra linkęs.

kaip sutarties rūšis

Akcijų investiciniai fondai skirsto investuotojų lėšas po skirtingų bendrovių akcijas, tuo tarpu obligacijos dėka pasirinktos akcijos ar kitos turto klasės išlieka nepakitusios - taigi, aktyvesniu investavimo principu bitkoinų stalas didensiu lankstumu pasižymi investiciniai fondai.

Vis dažniau pradėta kalbėti apie vadinamąją emitento riziką kai žlugus emitentui, obligacijos tampa praktiškai bevertės. Kiek svarbi yra emitento rizikos tematika Lietuvos struktūrizuotų produktų rinkoje?

uždarbis greitai

Kaip vertinate Lietuvos investuotojų finansinį išprusimą? Kokias klaidas jie daro investuodami į struktūrizuotas obligacijas? Plakys: Įsigijęs obligaciją investuotojas tampa emitento išleidėjo kreditoriumi, o tai reiškia, kad bankroto atveju jie prentenduoja į likusį turtą vienas pirmųjų. Dėl to, prieš įsigyjant svarbu yra emitento rizikos vertinimas, jo gebėjimas vykdyti įsipareigojimus, skolinimosi reitingo rodiklis.

„Nordea“ ekspertas: investuotojai kol kas vengia struktūrizuotų obligacijų

Visgi tikėtina, kad nevisuomet yra domimasi šiomis detalėmis, kadangi finansinio išprusimo lygis Lietuvoje vis formuojamas ir auga. Todėl finansinės žinios yra gana lėtai suvokiamos ir reikalauja papildomų pastangų pažindinant pradedančius investuotojus.

Investuodami į obligacijas jie dažnai daro asmeninio portfelio valdymo klaidas: - net nepabandę įsigyti bent vienos obligacijos iš karto turi neigiamą nuomonę, kurią dažniausia suformuoja draugas ar kaimynas. Obligacijos vertei stipriai išaugus, stengiasi sulaukti dar didesnio prieaugio, o vėliau gailisi.

Rodyti komentarus.

Galbūt jus domina